kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Morfologija

Morfologijos sąvoka

Morfologija (gr. morphe – „forma“, logos – „mokslas“) – pirmoji gramatikos dalis, nagrinėjanti žodžių klases, vadinamas kalbos dalimis, taip pat jų sudėtį – kaitybą, darybą. Kalbos dalys turi bendrų gramatinių žodžių ypatybių (žodžių formų, gramatinių reikšmių bei kategorijų, paradigmatikos dalykų). Taigi morfologija apibrėžtina kaip kalbos dalių mokslas ir jų gramatinių kategorijų mokslas.
Žodis – kalbos srauto (kalbėjimo ar teksto) dalis, suvokiama kaip sąlygiškai atskira nuo to paties lygmens kitos dalies ir rašoma atskirai.
Morfologija pirmiausia analizuoja žodžius kaitybiškai. Morfologijos skyrius
morfemika tiria žodžio struktūros elementus (morfemas) – morfeminę žodžio struktūrą, jų rūšis bei funkcijas.
Morfologija tiria žodžius ir darybiškai. Pasidarant žodžius pirmiausia gausinamas žodynas, tačiau žodis yra ne tik žodyno, bet ir gramatikos elementas. Žodžių darybos uždaviniai – nagrinėti naujų žodžių sudarymo būdus, aprašyti atskirų kalbos dalių darybos tipus – aptariami atskirame Žodžių darybos skyriuje.
Taigi morfologinė analizė, kurios tikslas – žodžio struktūros tyrinėjimas gramatiniu aspektu, susideda iš trijų dalių: morfeminės, kaitybinės ir darybinės analizės.
Lietuvių kalbos žinynas. Morfologijos sąvoka.

Ar žinote, kad...